Paauglišką niūrų pasaulį dažniausiai aštrindavau niūriais Anathema garsais, kurie man iki šiol savo liūdesio gylumu vis dar niekieno nenugalėti, o bėgant metams vis sunkiau atlaikyti tokius galingus emocinius užtaisus. Anathema palaipsniui keitė narius, tačiau ne nuotaiką. Vis bandau atspėti, kuris narys formuoja grupės savitumą, tačiau ex narių sukurta Antimatter nors ir pasuko kiek skirtingu stilistiniu keliu (triphopinė pradžia, akustinė dabartis), bet pilnai išlaikė siaubingai nykią nuotaiką. Neklausyk tokios muzikos, jei neįsivaizduoji dienos be saujos prozaco tablečių…

Panašu, kad šeštadienį laukia rokenrolas ir Ojos de Brujo. Ir kaip dabar viską suderinti?

Po labai ryškių sapnų su Metallica, esu be galo nusivylęs nauju grupės kūriniu. Brr… Jis savo nuobodumu laisvai galėtų būti blankaus ReLoad keturioliktas gabalas…

Nepasakočiau čia savo sapno, jei jis nebūtų su muzikiniu pasauliu susijęs… Taigi sapnavau, kad nuvariau į vieną muzikos instrumentų shopą bosinių stygų pirkti. Kaip aš tas stygas pirkau vargiai beprisimenu, tačiau kažkuriuo metu parduotuvėje pasirodo… Larsas Ulrichas (Metallica, būgnai). Aš šiaip būdamas shy & modest pats prie jo būčiau nelindęs, bet viskas vyksta tarsi mes būtume kokie draugeliai atėję kartu – visur vaikštom ir žiūrinėjam viską kartu, mėtomės kvailais smalltalkais ir pan. Nesupratau kuriuo metu parduotuvė iš instrumentų pavirto į muzikos įrašų, bet čia ir prasidėjo visas smagumas. Ta parduotuvė tokia skurdi: įrašai sukabinti ant sienos dideliais atstumais vienas nuo kito, kad užpildytų tuščią erdvę… Larsas kompaktais nebuvo labai susidomėjęs, bet prisirinko gerą krūvą tokių skardinių dangtelių marinuojamoms daržovėms ir uogienėms uždarinėti. Tikrai negaliu paaiškinti iš kur tie dangteliai įrašų parduotuvė atsirado… Juokais Larso paklausiau “Is this your new kit?”, bet jis panašu, kad truputį įsižeidė O smagiausia buvo, kai jis parduotuvėje aptiko Metallica plakatus… Kažkaip viskas tapo labai weird – visi parduodami plakatai buvo ne originalūs, o atšviesti… Bet panašu, kad Larsas plakatų kokybės ir originalumo net nepastebėjo susirinko beveik visus ir nuėjo atsiskaityti. Ties šia vieta pabudau Taigi, šamanai ir būrėjos, kas gi man dabar bus?
P.S. Kad viskas būtų dar keisčiau, pasakysiu, jog nesu Metallica fanas.

Amerikiečiai The Blood Brothers yra dar vieni bepročiai mano vasariškame grojaraštyje… Gaila, kad praeitais metais grupė nutraukė veiklą

Nepastebimai The Raconteurs įslinko į mano grojaraštį su savo Consolers of the Lonely…

Į Blood Red Shoes dėmesį atkreipiau pamatęs keletą video. Gaila, kad pilną albumą prisiruošiau paklausyti tik dabar – debiutas tikrai pavykęs! Grupės muzika – purvinokas indie rokas. Tikiuosi, kad ateityje šis pašėlęs duetas taps dar labiau išprotėjęs ir aš su pasitenkinimu dėsiu weird etiketę…

Yra šiaip pasaulis, ir yra tikrasis pasaulis pagal Nicką…