Džiugina, kad lietuviai irgi moka elgtis su efektais bei daro tai elegantiškai! Labai geras pavyzdys yra electro rocką grojantys Twnkl. Simpatijos, kad debiutinį albumą planuoja įrašinėti “vienu šuviu”.

Panašu, kad ji grįžta? Kol kas tik su Cy Coleman koveriu:

Mane visada nuramina tai, kad John groja gitara – žinau, kad Polly nebus progos albume groti vien tik… kad ir kanklėmis… Taip dar šiek tiek negitarinės Polly nuotaikų kūryboje pastebėti nesunku, bet visumoje tai yra neabejotinai tai, kuo PJ Harvey galima prisiminti iš pirmųjų albumų. Plius dar specifinis John gitaros stilius, kuris, turiu pabrėžti, nepastebintiems, skiriasi gana smarkiai nuo pačios Jean firminių kapojimų.

Negaliu sulaukti!!!

Deadly borrrrrrring… Ką daugiau galima pasakyti apie albumą, kuriame perklausius pusę dainos, pradedi galvoti, kad tik greičiau prasidėtų kita… Tikiuosi, kad tai tik first impression, ir po kelių perklausymų viskas susitvarkys… Pirmąjį singlą Zero, galima galima rasti grupės maispeise. O albumo leako nepasakosiu kur ieškoti

Nepasakyčiau, kad man patinka visa The Dø muzika, tačiau šis gabalas veda iš proto, nes yra idealus: nepaprasta nuotaika, idelalus atlikimas bei taiklios aranžuotės.

Dar Anathema klasikiniais laikais Darren White man buvo doom metal balso etalonas. The Blood Divine man labai smagu girdėti kiek laisvesnį Darreno dainavimą kartu išlaikant ir nemažai angliško doom elementų.

Gyvai, nes tada ji nepakartojama! Esu kiek nusivylęs kaip jos muziką “sutvarko” prodiuseriai, bet gyvi pasirodymai neabejotinai rauna stogą…

Jei reikėtų apsispręsti, kas šiemet buvo gardžiausia, labai daug galimybių turėtų The Kills ilgagrojis Midnight Boom. Šiuo albumu duetas nenukrypo nuo pirmųjų savo darbų stilistikos, tačiau pagaliau atsakė į visas abejones. Visos albumo kompozicijos yra labai stiprios, todėl tikrai sunku išskirti, kuri daina geresnė, tačiau neabejotinai video klipui parinktas gabalas Tape Song yra tikrų tikriausias šedevras bei taikli dovana nacijoms paskendusiomis helouvyno manijoje.