Dažnai susiduriu su poreikiu "daugiau tokios muzikos kaip grupė X", nes konkrečios grupės įrašų skaičius ribotas ir gana greitai skersai ir išligai perklausomas. Paprastai tai nutinka su mėgstamiausiomis grupėmis – šį kartą su mano liaupsinama PJ Harvey. Visus jos albumus moku beveik atmintinai, tad vėl ir vėl klausyti tą patį nelabai noriu – reikia padaryti pertraukėlę. Nevisada pavyksta greitai rasti panašios muzikos, tačiau šį kartą sėkmė nusišypsojo ir atradau duetą The Kills, kurių muzikoje jaučiama ryški PJ Harvey įtaka. Patys jie to labai ir neslepia. Dar ši grupė dažnai lyginama su kitu duetu The White Stripes. The Kills turi pakankamai ir savo potencialo, tačiau, man pasirodė, kad iki tokių subtilybių, kokiomis žongliruoja PJ, dar toli. Nepaisant mano kritikos, duetas turi pakankamai užkabinančią weird pusę, kuri ir palieka abu grupės albumus mano grojaraščiuose.

Grupės sudėtis bei kūrybos procesas nėra standartiniai. Mergina yra iš Amerikos, o vaikinas gyvena Londone, o visas procesas iki įrašo vyksta demo medžiagos apsikeitimu paprastu oro paštu. Žinoma, tai labai lėtas procesas, bet jis prideda savotiško šarmo.

Nežinau, kokį video dėti – visi geri, visi skirtingi… Tegu bus Fried My Little Brains. Jei patiko, būtinai pažiūrėkite kitus.

Dėl savo išsidirbinėjimų ir eksperimentinio instrumentų panaudojimo grupei Slint kritikai priklijavo math rock etiketę. Pati grupė, nors iš išleido vos du albumus, spėjo įtakoti daugybę indie scenos atlikėjų. Nors kritikai ir žymiai geriau vertina antrąjį kolektyvo darbą Spiderland nei Tweez, man pastarasis yra nepaprastai žavus: nepakartojami žaismai visais instrumentais bei vokalu ir, svarbiausia, visa tai yra be galo catchy. Visoje Slint istorijoje man juokingiausi kritikai, kurie neturi jokio supratimo (ir taip aišku, kad grupės muzika jiems ne prie širdies), bet nedrąsiai žvilgčiodami į kolegas net rašydami neigiamą recenziją, ją sudėlioja giriančiais žodžiais. Kartais juk baisu apsijuokti prieš kolegas…

Švelnūs baritoniniai garsai yra neblogas būdas palaikyti gerą nuotaiką niūraus rudeniško oro metu. Nestandartinis trio Morphine būtent ir pasižymi tokiais tembrais – baritoninis saksas, slaidinė dviejų vienodai derintų stygų bosinė gitara, baritoninis vokalas ir mušamieji. Neįtikėtina, bet šis minimalistinis instrumentų ir balso derinys sukuria labai šiltą atmosferą. Pati grupės muzika nėra lengvabūdiška – kiekvienas intrumento garsas visą laiką gaudo klausytojo dėmesį, kol vokalistas atpalaiduojančiu balsu pasakoja savo gyvenimo metaforas. Grupė didelės komercinės sėkmės nesulaukė, dėl žianiasklaidai nepriimtino formato, tačiau buvo pakankamai populiari indie scenos entuziastų dėka.

Pasiskaičiau įdomų straipsnį apie Tereminą. Tai buvo proga pasižiūrėti, kokiais principais jis valdomas. Radau profesionalią pamokėlę. Mokytojas ne pats gražiausias, bet tereminą gerai išmano