Gaila kai apie nuostabų menininką sužinai tik po to, kai jis nusprendžia pasitraukti…

Šeštadieninis vakaras su The Heavy buvo nuostabus, tik gerokai per trumpas.

Nuo pat pasirodymo pradžios, nelipantis iš grotuvo albumas. Iš Alison Mosshart tikėjausi gal ir daugiau, tačiau negaliu nepastebėti, kiek nuostabių dalykų šiame albume.

Panašu, kad ji grįžta? Kol kas tik su Cy Coleman koveriu:

Mane visada nuramina tai, kad John groja gitara – žinau, kad Polly nebus progos albume groti vien tik… kad ir kanklėmis… Taip dar šiek tiek negitarinės Polly nuotaikų kūryboje pastebėti nesunku, bet visumoje tai yra neabejotinai tai, kuo PJ Harvey galima prisiminti iš pirmųjų albumų. Plius dar specifinis John gitaros stilius, kuris, turiu pabrėžti, nepastebintiems, skiriasi gana smarkiai nuo pačios Jean firminių kapojimų.

Negaliu sulaukti!!!

Nepasakyčiau, kad man patinka visa The Dø muzika, tačiau šis gabalas veda iš proto, nes yra idealus: nepaprasta nuotaika, idelalus atlikimas bei taiklios aranžuotės.

Jei reikėtų apsispręsti, kas šiemet buvo gardžiausia, labai daug galimybių turėtų The Kills ilgagrojis Midnight Boom. Šiuo albumu duetas nenukrypo nuo pirmųjų savo darbų stilistikos, tačiau pagaliau atsakė į visas abejones. Visos albumo kompozicijos yra labai stiprios, todėl tikrai sunku išskirti, kuri daina geresnė, tačiau neabejotinai video klipui parinktas gabalas Tape Song yra tikrų tikriausias šedevras bei taikli dovana nacijoms paskendusiomis helouvyno manijoje.

Naujas erelių klipas! Su kiekvienu albumu jie vis švelnėja, bet visvien veža nerealiai!