Jei būčiau atlikėjas, gerai pagalvočiau, ką reklamuoju. Bent jau mane, tam tikri brendai gerokai atbaido nuo noro aplankyti renginį. Įdomu, jei turėčiau biotualetais užsiimančią įmonę, ar pavyktų suorganizuoti rudos/gelsvos spalvų teminį vakarą?

Štai dar truputis vaizdelių su mergaitėmis, kurios pavaro. Tiek mano labai mėgstama PJ Harvey, tiek islandė Björk nusipelno atskirų įrašų. Volta jau turbūt atsiklausė visi, o White Chalk vis dar laukiame. Tad I Can’t Get No Satisfaction:

Užgraužė sąžinė, ir nusprendžiau publikuoti niekur neskelbtą Latvijos grupės Heaven Grey interviu, kurį paėmiau dar praeitame dešimtmetyje. Pati grupė atrodo po daugėlio metų (net ir kitan pasaulin iškeliavus dviems nariams) rado jėgų atskurti (?). Pats interviu, tai, matyt, bus įdomus tik pogrindžio istorija besidomintiems žmonėms, nes informacija kaip reikiant pasenusi… Taigi pateikiu išskirtinį Heaven Grey interviu, kurį planavau įdėti į Epitaph fanziną. Kokios paskutinės naujienos po Memory River išleidimo? Kaip žinau, esate įrašę naują albumą. Kokie skirtumai tarp naujojo darbo ir Memory River? Viena paskutiniųjų naujienų yra tai, kad įrašėme antrą albumą Northwind, ką tu jau žinai. Padarėme video naujai dainai Zemes Elpa ir jis buvo parodytas per nacionalinę televiziją. Varysim į turą po Baltijos valstybes ir žinoma po Europą. Kas dėl skirtumų tarp abiejų albumų – Northwind yra labiau atmosferinis, melodingesnis, daugiau klavišinių. Vokalas atviresnis ir harmoningesnis. Kaip ten bebūtų, tai yra Memory River tęsinys (bet tai jau nėra tas tikrasis tempiantis doomas!..-Lucy.). (more…)

Išdrįsau pabandyti, kas per daiktas yra ebay ir pirmuoju pirkiniu pasirinkau USB dėžutę kietajam diskui. Viskas man kainavo apie 56 litus. Jei ne atsiuntimas, tai tebūtų 6 USD… Bet šiaip ar taip, vis vieną pigiau nei Lietuvoje bent kokiais 15 litų. Atsiuntė, kaip ir žadėjo – per 14 dienų, plius dar pusdienis, kol apdorojo mano užsakymą. Daiktas atėjo paprastu oro paštu, bet visakas tvarkoje – pasikūriau per kelias minutes. Daugiausia vargau išpakuodamas . Muitų jokių mokėti nereikėjo. Turbūt už tokią mažą sumą jų ir nereikia mokėti Vienintelis minusas, kad kabelis buvo angliško tipo – trišakis, bet aš turiu atliekamų kompiuterinių kabelių, tai problema greitai išspręsta. Jei kas važiuojat į UK, tai galiu dabar jau ir kabeliuką paskolinti. Gal kada ir man tas kabeliukas pravers, jei netyčia darbas komandiruotų į ofisą Londone…

Didelis kompiuterinių žaidimų mėgėjas nei žaidėjas niekad nebūvau. Nesu žaidęs ir Guitar Hero, bet visiškai nesuprantu žaidimo esmės… Negi tai bent iš tolo primena grojimą? Reklamos pavaryta šiam žaidalui tikrai daug, ir spekuliuoja tokie grandų vardai, kaip Gibson. Ir visgi, kame kampas? Net ir dėdė Dave’as bando “groti” savo gabalus:

Jau kuris laikas esu siaubingai praalkęs naujiems atradimamas muzikoje. Tačiau kaip surasti, tai kas galėtų man patikti? Buvo keli metai, kai juodai buvau užsikabinęs ant Megadeth, tačiau vis sukant tuos pačius albumus, jie greitai pabosta, o labiausiai mėgiamo albumo (The World Needs a Hero) net girdėti nebenoriu… O kažko panašaus ir iš pačio Mustaino tikėtis sunku – “a ship lost at sea trying to return to its course” taip apibūdiną šį darbą Dave. Vienas iš būdų rasti kažką panašaus, yra pažiūrėti, ką mielai klauso kiti Megadeth fanai. last.fm štai kokią statistiką rodo:

• Pantera – vienitelis panašumas galbūt keli rifai atlikti “panteriška” maniera, bet Pantera visiškai neturi to, ką Megadeth duoda Dave kūrybingumas. Gera grupė, bet visiškai nepatenkins mano poreikių užkišti Megadeth alkiui. Ir Megadeth niekad negrojo labai sunkiai.
• Slayer – visiškai kitokia grupė, nors ir viena iš Thrash ketveriukės.
• Anthrax – nepanašu į Megadeth, bet ir vėl Thrash iš ketverto.
• Metallica – Metallica albumų atsiklausiau būdamas 13. Kiek gi galima, ir, beje, jiems irgi žiauriai trūksta Mustaine’o liguisto pasaulio suvokimo.
• kiti…

Taigi rezultatai liūdni – praktiškai nerandu nei vienos nežinomos grupės, o juo labiau panašios į tai ko ieškau, ar bent jau kažko įdomiai naujo… Šiek tiek reikalą taiso Overkill cinizmas, bent jų albumas Killbox 13 tiesiog neblogo thrash pavyzdys… Turbūt kitą kartą rekės skųstis last.fm kokybe, bet jų servisas, kartais gali būti ir visai naudigas – taip atradau vieną savo mėgstamą atlikėją, kurį prisirengęs tikrai paminėsiu

Ech, net gėda… ir aš jau bloginu. Prie progos reikia nepamiršti ir dizainą susitvarkyti, bet čia sunkus darbas – juk sau niekad neįtiksi