Mano mėgstamiausias Bruce’o Dickinsono albumas. Inertiški fanai visiškai nuvertino šį solinį darbą, kuris reikia pripažinti nė iš tolo neprimena grupės Iron Maiden. Tačiau man taip tik ir geriau. Nors aironai ir yra mano mėgiama grupė, jie niekada ilgai neužsibūna mano muzikiniame grojaraštyje. Pirmąjį albumo leidimą sudaro dešimt kūrinių, tarp kurių galima rasti ir gerai žinomas balades Change of Heart ir Tears of the Dragon. Dauguma kūrinių yra vidutinio tempo, bet turi pakankamai draivo. Labai ryškiai jaučiamas muzikinis laisvumas per įvairius sunkiajai muzikai nebūdingus sąskambius, kurie labiau būdingi alternatyviam rokui ar net džiazui. Vėlesnis albumas Skunkworks dar labiau pabėgo nuo metalinių Iron Maiden šaknų, tačiau, mano nuomone, ne taip nusisekė.

Kaip žinia Lietuvos scena nėra pačiame blizgėjime. Jei latviai gali puikuotis roko grupėmis, tai mes tenkinamės tuo, ką siūlo Klaipėdos prodiuseriai. Deja, mano kuklūs norai nesipildo ir tokia muzika skamba ne tik pamėgtuose kurortuose… Tokių tendencijų padariniai yra tai, kad neprisimenu, kada paskutinį kartą domėjausi kažkuo lietuvišku. Taip nutiko, kad po ranka pakliuvo Gravel albumas “Pockets Full of Fun”, taigi, pasidalinsiu įspūdžiais. Pirmi trys kūriniai nuteikė mane labai optimistiškai – kažkas tikrai puikaus Lietuvos scenoje. Round and Round ir Aš išpjoviau tavo širdį jau man buvo seniau pažįstami kūriniai, o beveik desert rock tipo kūrinys For the First Time patiko savo pagrindine muzikine mintimi. Šiuos tris kūrinius sudėjus į nedidelį EP, būtų turbinis lietuviškas leidinukas. Deja, ties ketvirtu gabalu mane pasigauna nuobodulys – nesužavi nei groju prie laužo tipo akomponuotės, nei abejotinos kokybės bandymas groti baladinę muziką. Jei primuosiuose galaluose vežė Gravel weirdness, gitarų skambesys bei vokalo maniera, tai likusiuose išriškėja visi grupės minusai – monotonija, vokalo trūkumai (na nelemta Sinickiui balades dainuoti!), aranžuočių skurdumas.