Į Blood Red Shoes dėmesį atkreipiau pamatęs keletą video. Gaila, kad pilną albumą prisiruošiau paklausyti tik dabar – debiutas tikrai pavykęs! Grupės muzika – purvinokas indie rokas. Tikiuosi, kad ateityje šis pašėlęs duetas taps dar labiau išprotėjęs ir aš su pasitenkinimu dėsiu weird etiketę…
Yra šiaip pasaulis, ir yra tikrasis pasaulis pagal Nicką…
Šeštadienį buvau koncerte, kurio pagrindiniai headlineriai buvo Tiamat, tačiau aš ne apie jų gerus įspūdžius palikusi pasirodymą. Man gana didelis siurprizas buvo latviai Heaven Grey, kuriuos mačiau paskutinį kartą prieš 10 metų dar su originalia sudėtimi… Nuoširdžiai likau nustebintas, kad jie tą vakarą gros. Buvo nuostabu! Kitą kartą atidžiau paskaitysiu koncerto programą 
O jūsų dėmesiui grupės hitas, kurio latviški motyvai turbūt gerai pažįstami nevienam metalūzui:
Man labai patinka grupės "iš praeities", nes jos dažnai susijusios su įvairiais sentimentus keliančiais dalykais. Sacred Reich patenka tarp tų kelių grupių, kurias turi žinoti tikras trašistas net pažadintas naktį. Beje, jie irgi kartu su visa virtine senų bendų atsikūrė!
Ta proga, kad Dangus pagaliau prikalbino švedus Tiamat pagroti ir Lietuvoje, prisiminiau, kad šią grupę prieš gerą dešimtmetį labai dažnai klausydavau. Šiuo metu juos kiek primiršau dėl pernelyg didelio gotikinių atspalvių kiekio naujuose albumuose, tačiau tokie darbai kaip Wildhoney ir Clouds man išties sukelia daug gerų atsiminimų… Taigi, pasidarykite stiprios grybukų arbatos ir pasinerkite į Tiamat kūrybą.
Tai dar viena grupė, kurią suradau remdamasis rekomendacijomis, kad ji kiek primena PJ Harvey. Prieš tai buvo The Kills, o dabar siūlau susipažinti su Yeah Yeah Yeahs. Nebesiimu lyginti visų šių atlikėjų tarpusavyje – visi jie skirtingi, kaip skirtingas yra kiekvienas žmogus. Turbūt ir patinka jie labai skirtingiems žmonėms.
Cheated Hearts nėra mano mėgstamiausias gabalas, tačiau negaliu jo neįdėti, kai taip gražiai atskleidžimas Stratocasterio skambesys…
Black Mountain yra truputį pavėluotas atradimas – pagrindiniai blogai jau spėjo aprašyti grupę po naujojo albumo In the Future pasirodymo, o aš prisiruošiau pasiklausyti tik dabar… Jau tuomet man keli kūriniai savo nuotaikomis paliko neblogą įspūdį, o perklausius abu kolektyvo albumus likau nuteiktas tikrai neblogai. Kartais norėčiau, kad jie būtų labiau weird, tačiau dėl skonio nesiginčijama.
Mano topas iš pirmojo LP:
Rage Against the Machine atradau labai atsitiktinai. Anais gūdžiais laikais, kai dar kioskuose karaliavo piratinės kasetės, pamačiau albumą Evil Empire. Maniau, kad tai vokiečiai metalistai Rage (šitų irgi tuo metu nebuvau girdėjęs). Namie pasiklausiau ir pagalvojau, kad visišką niekalą nusipirkau. Ypač nepatiko vokalisto repavimas. Tokia štai buvo pirmoji pažintis su šia grupe, ir nenuostabu, kad kelis metus ta kasetė gulėjo nejudinama.
Ir, visgi, po kelių metų aš vėl atradau šią grupę. Pro mano ausis negalėjo taip lengvai praslysti nepaprasti gitaristo eksperimentai, puikiai sutvarkyta ritminė dalis ar nepaprastas vokalisto atsidavimas atliekant savo politizuotą roką. Ir visa tai gyvais instrumentais bei labai profesionaliai. Nemėgstu aš politikos, o ypač mene, tačiau, kažkas turi atkreipti dėmesį į visas skaudžias blogybes aplink. Visi turime teisę gyventi, visi galime nenusisukti.
Shadowdances pradžia yra visai kitu vardu – Concious Rot. Iki pavadinimo pakeitimo, grupės muzika buvo išties brutali. Kolektyvas išleido kelias demo kasetes, kurių stilių galimą apibūdinti kaip griding death metal. 1995 m. iš originalios sudėties lieka tik Juodas, grupės stilius ir pavadinimas pasikeičia. Atsinaujinęs kolektyvas pasuka emocionalesnės muzikos link ir išleidžia MCD Burning Shadows (1996), kuriame dar nemažai death įtakos. Po šio disko padaroma kelių metų pertrauka, kuriai pasibaigus grupė vėl pradeda intensyviau koncertuoti bei pagaliau išleidžia pilną albumą The River of Lost (2002).
Apskritai, aš labai žaviuosi praeito dešimtmečio lietuviško metalo grupėmis. Negaliu nesistebėti kaip žmonės sugebėdavo tokiomis prastomis sąlygomis išlikti originalūs – juk buvo įrašyta išties išskirtinai skambančių demo įrašų. Shadowdances yra ilgiausiai gyvavusi grupė iš tų laikų, ir man visada malonu paklausyti išbaigtų brandžių grupės įrašų, kuriuose emocijos yra svarbiausia.
Labiausiai vertinu pirmuosius Budgie albumus su Tony Bourge, kuriuose senasis hard rokas atsiskleidžia visu grožiu. Vėliau grupė nuklydo į labiau komerciškai "teisingą" kelią ir pradėjo groti populiarųjų 80-ųjų heavy.