Nepastebimai The Raconteurs įslinko į mano grojaraštį su savo Consolers of the Lonely…

Į Blood Red Shoes dėmesį atkreipiau pamatęs keletą video. Gaila, kad pilną albumą prisiruošiau paklausyti tik dabar – debiutas tikrai pavykęs! Grupės muzika – purvinokas indie rokas. Tikiuosi, kad ateityje šis pašėlęs duetas taps dar labiau išprotėjęs ir aš su pasitenkinimu dėsiu weird etiketę…

Tai dar viena grupė, kurią suradau remdamasis rekomendacijomis, kad ji kiek primena PJ Harvey. Prieš tai buvo The Kills, o dabar siūlau susipažinti su Yeah Yeah Yeahs. Nebesiimu lyginti visų šių atlikėjų tarpusavyje – visi jie skirtingi, kaip skirtingas yra kiekvienas žmogus. Turbūt ir patinka jie labai skirtingiems žmonėms.

Cheated Hearts nėra mano mėgstamiausias gabalas, tačiau negaliu jo neįdėti, kai taip gražiai atskleidžimas Stratocasterio skambesys…

Šią savaitę labai užkabliavo Dengue Fever. Apie blaivius vairuotojus ir ne tik.

Dažnai susiduriu su poreikiu "daugiau tokios muzikos kaip grupė X", nes konkrečios grupės įrašų skaičius ribotas ir gana greitai skersai ir išligai perklausomas. Paprastai tai nutinka su mėgstamiausiomis grupėmis – šį kartą su mano liaupsinama PJ Harvey. Visus jos albumus moku beveik atmintinai, tad vėl ir vėl klausyti tą patį nelabai noriu – reikia padaryti pertraukėlę. Nevisada pavyksta greitai rasti panašios muzikos, tačiau šį kartą sėkmė nusišypsojo ir atradau duetą The Kills, kurių muzikoje jaučiama ryški PJ Harvey įtaka. Patys jie to labai ir neslepia. Dar ši grupė dažnai lyginama su kitu duetu The White Stripes. The Kills turi pakankamai ir savo potencialo, tačiau, man pasirodė, kad iki tokių subtilybių, kokiomis žongliruoja PJ, dar toli. Nepaisant mano kritikos, duetas turi pakankamai užkabinančią weird pusę, kuri ir palieka abu grupės albumus mano grojaraščiuose.

Grupės sudėtis bei kūrybos procesas nėra standartiniai. Mergina yra iš Amerikos, o vaikinas gyvena Londone, o visas procesas iki įrašo vyksta demo medžiagos apsikeitimu paprastu oro paštu. Žinoma, tai labai lėtas procesas, bet jis prideda savotiško šarmo.

Nežinau, kokį video dėti – visi geri, visi skirtingi… Tegu bus Fried My Little Brains. Jei patiko, būtinai pažiūrėkite kitus.

Šį kartą rašysiu apie Lietuvos grupę. Ir netgi labai optimistiškai Šiauliečių kolektyvas The Colours of Bubbles gyvuoja vos kelis metus, tad kiekviename žiniaskaildos straipnyje pabrėžiama, kokie jie dar jauni… O ką gi daugiau ir rašysi, jei pati grupė save taip lakoinškai pristato (frype.lt) – "Šiauliečių grupė The Colours of Bubbles pradėjo muzikuoti prieš gerus metus. Keturi faini vaikinukai groja smagų rock’n'roll’a. Šiuo metu intensyviai koncertuoja ".

Mačiau gal kokius tris Burbulų gyvus pasirodymus, ir nedaugžodžiaudamas pasakysiu, kad jų koncertai yra tokie, kokie ir turi būti roko pasirodymai – energingi ir nenusaldinti, tad nuobodu nebūna. Grupėje yra keli vokalistai, ir jie abu savo darbą atlieka nepriekaištingai – tiek rokenroliškas bosisto Pauliaus, tiek depresyvus gitaristo Julijaus balsai išsiskiria savo vokalinėmis manieromis. Apskritai, vertinant lietuvišką sceną, labai retas atvejis, kai grupėje yra du puikūs vokalai. Tikėkimės šiomis rolėmis muzikantai gražiai pasidalins ir dėl to grupė nesubirės! Kaip skirtingai grupė skamba su savo vokalistais galite pasiklausyti grupės frypėje ar maispeise.

Burbulų muzika dažnai lyginama su Kings of Leon. Nežinia, ar tai per koncertus grojamo koverio pasekmė, bet, manau, kad šis palyginimas ganėtinai tolimas – kolektyvas turi savo stilių, kuris gal ir įtakotas amerikiečių, bet yra ganėtinai savitas.

Man tai vienitėlė indie/rock scenos viltis, kurią galimą drąsiai parodyti ir už Lietuvos ribų. Tikiuosi, kad vyrai nesugadins savo muzikos pernelyg nušlifuotais įrašais bei nepradės pataikauti klausytojo skoniui.