Jei manęs paprašytų pateikti pavyzdį grupės, kuri šiais laikais groja tikrą hard roką, matyt, turėčiau vos vieną pasirinkimą – Velvet Revolver. Grupės muzika nėra persunkta superhitais, tačiau tai tikrai ir ne trečiarūšis rokelis – grupė turi gerą kūrybinio potencialo užtaisą, kurio, akivaizdu, dar užteks ilgam. Gerai sutariantys muzikantai leidžia sau groti, tai kas pirmiausia patinka jiems – dainų rifai tiesiog pritaikyti geram vakaro praleidimui repeticijose. Šią vasarą hard rock supergrupė išleido antrąjį savo LP Libertad. Iš esmės jis tęsia pirmojo Contraband tradicijas – tai perdaug nenusaldintas hard rokas. Jei vis dar tikitės Guns N’ Roses kopijos, teks nusivilti, nes antrasis albumas nė iš tolo neprimena praeito dešimtmečio žvaigždžių.

Sunku įvertinti, kiek kainavo vieno ar kito grupės albumo gamyba, nes tokia informacija retai viešinama, bet uolūs žurnalistai kartais randa įrodymų, pagal kuriuos galima preliminariai įvertiniti minimalias išlaidas. Man šį kartą užkliuvo įspūdingi Chinese Democracy skaičiai – 13 milijonų JAV dolerių! Žinoma, tokią sumą išleisti greitai nėra paprasta – Axl Rose prie naujojo Guns N’ Roses albumo dirbti pradėjo dar 1995. Ir koks gi rezultatas? Įrašų kompanijos pastangos priversti roko superžvaigždę užbaigti albumą yra bergždžios – praradusi visas viltis, 2004 kompanija atsisako finansuoti tolesnes įrašų bei gamybos sesijas. Axl retkarčiais vis pažada išleisti albumą, paskelbdamas naują išleidimo datą. Paskutinis toks pažadas buvo šių metų kovo 6 diena, kuris vėl gi liko neišpildytas. Per visą šį laiką internete bei tarp Guns N’ Roses fanų plaukioja įvairūs dainų demo variantai, tarp kurių pasitaiko ir klastočių. Keletas įspūdžių iš to ką karts nuo karto pavyksta gauti. Įrašų kokybė nėra labai gera, nes dalis gautų įrašų yra iš radijo laidų ar gyvų pasirodymų. Šnekama, kad yra virš tūkstančio įvairių studijinų įrašų sesijų, todėl internete plaukiojančius įrašus sunku vertinti – neaišku nei kokio laikotarpio, nei kokios stadijos tai įrašai. Norėtųsi tikėti, kad didžioji dalis mano girdėtų dainų yra dar nepabaigtos. Keli kūriniai primena senuosius Guns N’ Roses (matyt, tai tuo metu nerealizuotos mintys), bet didesnė dalis yra industrinio stiliaus įtakota naujoji Axl kūryba, kuri ganėtinai neišbaigta – aranžuotės silpnokos, vokalinės partijos vidutinės (Axl, kur tavo balsas?), o solo partijos kaip iš kokio kosmoso (kas kaip nori, taip ir groja). Vargu ar toks rinkinukas galėtų garantuoti sėkmę ir pripažinimą, bet, jei įrašu užsiims geras prodiuseris, kuris sugebės išmušti aroganciją iš roko superžvaigždės, tada galbūt?