Fiona Apple – Why Try to Change Me Now? 2
Cat.: grrlz in rock, indie, it rocks!, piano rock, weird02. April 2009
Panašu, kad ji grįžta? Kol kas tik su Cy Coleman koveriu:
Panašu, kad ji grįžta? Kol kas tik su Cy Coleman koveriu:
Mane visada nuramina tai, kad John groja gitara – žinau, kad Polly nebus progos albume groti vien tik… kad ir kanklėmis… Taip dar šiek tiek negitarinės Polly nuotaikų kūryboje pastebėti nesunku, bet visumoje tai yra neabejotinai tai, kuo PJ Harvey galima prisiminti iš pirmųjų albumų. Plius dar specifinis John gitaros stilius, kuris, turiu pabrėžti, nepastebintiems, skiriasi gana smarkiai nuo pačios Jean firminių kapojimų.
Gyvai, nes tada ji nepakartojama! Esu kiek nusivylęs kaip jos muziką “sutvarko” prodiuseriai, bet gyvi pasirodymai neabejotinai rauna stogą…
Tai dar viena grupė, kurią suradau remdamasis rekomendacijomis, kad ji kiek primena PJ Harvey. Prieš tai buvo The Kills, o dabar siūlau susipažinti su Yeah Yeah Yeahs. Nebesiimu lyginti visų šių atlikėjų tarpusavyje – visi jie skirtingi, kaip skirtingas yra kiekvienas žmogus. Turbūt ir patinka jie labai skirtingiems žmonėms.
Cheated Hearts nėra mano mėgstamiausias gabalas, tačiau negaliu jo neįdėti, kai taip gražiai atskleidžimas Stratocasterio skambesys…
Iki oficialaus White Chalk išleidimo dar liko dvi savaitės, bet ilgiau nebenoriu tempti ir parašysiu savo įspūdžius apie naująjį albumą. Iš pirmų garsų jau neabejotinai aišku, kad čia PJ Harvey – tiek balsas, tiek atlikimo maniera, būdinga tik šiai atlikėjai. Tačiau pirmi garsai kartu ir parodo, kad šis albumas vėl bus visiškai kitoks nei buvo ankstesnieji. Fortepijono pagalba PJ atskleidžia kitą savo pusę – šiame albume nerasite tokių gabalų, kaip Rid of Me – visa muzika rami, daunuojama kiek aukštesnėmis natomis, bet tokia pati weird. Vien ko vertas When Under Ether: