Anathema
Cat.: it rocks!19. October 2007
Praeitame dešimtmetyje turbūt daugiausiai klausyta mano grupė yra Anathema. Šiuo metu aš jau sunkiai pakeliu didelį kiekį emociškai sunkios muzikos, todėl kiek stumtelėjau į tamsesnį kampą grupės diskografiją.
Anathema yra viena iš nedaugėlio, kurios visus albumus vertinčiau aukščiausiais balais. Na, gal paskutinis darbas kiek blankokas, bet tikrai nėra prastas. Grupės šaknys guli giliai sunkios muzikos pasaulyje, tačiau jau iš pirmojo albumo buvo aišku, kad vyrai groja nestandartinę muziką. Atėjusi doom metal banga bandė nemažai pakartoti pačią grupę, tačiau niekam taip ir nepavyko sukurti tokios nuotaikos savo kūriniuose. Labai depresyvūs Anathema albumai pilni asmeninių grupės narių išgyvenimų. Asmeninių santykių nagrinėjimas metalinės muzikos pasaulyje tuo metu buvo labai svetimas (o dainos apie meilė netgi savotiškas tabu), taigi, nuo grupės nusisuko konservatyvūs fanai. Išsiskyrusi su vokalistu Darren White, grupė po truputį lengvino skambesį, tačiau emocinis krūvis palaipsniui buvo tik stiprinamas. Sunkiosios muzikos stereotipų nevaržoma grupė laisvai eksperimentuoja ir naudoja nemažai alternatyvios muzikos elementų.
Klausyk, o kaip ten apie tai, kad jie vis Pink Floyd koveriuoja? Ir albumuose pasitaiko, ir koncertuose pagroja lyg ir (kai aš buvau Metalmanijoje, grojo “Comfortably Numb”). Aš taip supratau, kad Anathema yra dideli PF gerbėjai, Kažkodėl čia neužsiminei, jei ką žinai, gal gali papildyti?
comment at 19. October 2007
Na, aš į smulkmes nenoriu lįsti. Mano tikslas buvo tiesiog kažkokiu būdu parodyti, kad ši grupė egzistuoja, gal kas nežino.
comment at 19. October 2007
Peržiūrėjęs “Were You There?” DVD pagalvojau, kad Anathema perišrado PF
comment at 19. October 2007
Taip sutinku, kad Anathema naudoja PF tipo dalykus, bet nuotaika visiškai skirtinga nuo PF. Žinoma, koveriai yra visiškai pinkfoidiški.
comment at 19. October 2007
O, aš irgi esu savo bloge rašęs apie šią grupę. Džiugu, kad tokių yra ir daugiau:) Turbūt nesu girdėjęs kitos tokios nuoširdžios ir emociškai stiprios, bet tuo pačiu ir originalios bei ir progresyvios grupės kaip Anathema. Kad ir kaip besikeistų, sugebėjo išsaugoti muzikos dramatiškumą ir dinamiką. Vieni mano favoritų.
comment at 19. November 2007
[...] live, trip hop05. September 2008 Paauglišką niūrų pasaulį dažniausiai aštrindavau niūriais Anathema garsais, kurie man iki šiol savo liūdesio gylumu vis dar niekieno nenugalėti, o bėgant metams [...]
pingback at 05. September 2008